Veislės istorija

Papiljonas- tai puikiai fiziškai sudėtas šuo su įspūdingomis ausimis, primenančiomis drugelio sparnus ("Papillon" prancūziškai reiškia drugelį). Šio šunelio mažumas, vešlus, tarsi šilkinis, kailis, jautrus ir meilus charakteris, daro jį šeimos numylėtiniu.

Tai sena veislė, kilusi iš kontinentinės Europos XVI a. Nuo senų senovės tai buvo namų šuo, žmogaus kompanijonas, todėl buvo auginamas ir vertinamas karalių dvaruose. Juo žavėjosi daugelis Europos didikų ir didžiulis populiarumas buvo užkariavęs Prancūziją ir Belgiją. Juos augino Marija Antuanetė ir madam de Pompadur, paveiksluose juos tapė F. Goja, P. P. Rubensas ir A. van Deikas. Ir šiais laikais papiljonai yra labai populiarūs Vokietijoje, Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jav ir kitose šalyse.

Skirstant šunų vesles pagal intelektą, Papiljonai patenka į pirmąjį dešimtuką. O juk veislių yra daugiau nei keturi šimtai. Papiljonai gyvena 13-15 metų, sveria iki 4,5 kilogramo, ūgis svyruoja iki 28 centimetrų. Šilkinį jų kailį lengva prižiūrėti, pakanka pašukuoti kas antrą, trečią dieną ir kartas nuo karto išmaudyti.

Tai švelnūs ir aristokratiški šuneliai, nemėgstą barnių ir pakelto tono, todėl labai tinka žmonėms, kurie tai vertina.